Nuo lapkričio perkant būstą reikės bent 15 proc. savų pinigų

Nuo lapkričio 1-os dienos įsigalioja Lietuvos banko parengtos Atsakingojo skolinimosi taisyklės, kurios numato, kad būstui negalės būti skolinama daugiau nei 85 proc. turto vertės, o asmens įmokos visoms paskoloms aptarnauti neturės viršyti 40 proc. mėnesinių pajamų. Didelių pokyčių rinkai analitikai dėl to nežada.

„Dabar niekas ir norėdamas neprisiskolins“, - taip naujas taisykles DELFI įvertino „Remax Lietuva“ regiono direktorius Žiuljenas Galeckas.

Tačiau jis sako tokių pokyčių nedramatizuojantis, nes jie labiausiai palies nekilnojamo turto (NT) naujokus, kurie perkasi pirmą būstą. O tokių pirkėjų labai nedaug – iki 15 proc. visos rinkos.

Didžiąją dalį sudaro tie, kurie perka būstą norėdami pasigerinti gyvenimo sąlygas, arba priešingai – ieškodami pigesnio būsto. O šiems pirkėjams bankų paskolos apskritai neaktualios.
„Aš nedramatizuočiau 85 proc. ribos, nes bankai jau pakankamai ilgai taikė tokį reikalavimą, tik „Nordea“ kurį laiką siūlė 90 proc.“, - kalba NT specialistas.

Anot jo, daugiau nei pusė šiuo metu perka norėdami pasigerinti sąlygas – nes kainos žemiausias per ilgą laiką, bankai teikia paskolas nedidelėmis palūkanomis – palankus metas dėl savo pajamų tikriems žmonėms gerinti gyvenimo sąlygas. Tuo tarpu kas penktas sandoris įvyksta, kai parduodamas būstas ir keliamasi į prastesnį rajoną – už gautą skirtumą žmonės apmoka skolas ar tiesiog naudoja lėšas pragyvenimui.

Naujosios taisyklės draudžia bankams skolinti daugiau nei 85 proc. būsto vertės, tačiau Ž. Galeckas mano, kad veikiausiai atsiras praktika pervertinti būstą po remonto.

„Daugelis perka būstą, kurį reikia remontuoti. Po remonto galima pasikviesti vertintoją, jis įvertina išaugusią kainą ir bankas išmoka dar dalį sumos, kad paskola siektų 85 proc. būsto vertės“, - sako Ž. Galeckas, kaip įsigaliojus naujomis taisyklėms būtų galima mažesnėmis palūkanomis pasiskolinti ir būsto remontui.

Tikrins ar neturi skolų

Naujose LB taisyklėse griežtesni reikalavimai taikomi antram ir kitiems kreditams. Išskyrus išimtis skolinantis žemės ūkio paskirties žemei, bankas neskolins daugiau nei 40 proc. sklypo vertės. Paskolos laikas negalės būti ilgesnis nei 40 metų, o įmokos visoms paskoloms mokėti – ne daugiau 40 proc. mėnesinių pajamų.

Naujosios taisyklės turėtų neleisti iš naujo susiformuoti praktikai, kuomet bankai pradiniam įnašui paskolindavo suteikdami vartojamąją paskolą.

„Swedbank“ Būsto finansavimo skyriaus vadovas Tomas Pulikas teigia, prieš skolindamas bankas patikrins visas prieinamas duomenų bazes apie kliento finansinius įsipareigojimus.

„Kiekvieną kartą suteikdamas naują paskolą bankas prašo klientų nurodyti savo turimus finansinius įsipareigojimus, tuo pačiu bankas savarankiškai vykdo patikrą visose prieinamose duomenų bazėse, apie žmogaus įsiskolinimus“, - DELFI teigė T. Pulikas. Anot jo, jau dabar aišku, kad nelikvidžiam senos statybos būstui bankas skolins iki 70 proc. būsto vertės. Atskiri reikalavimai bus numatyti ir norintiems skolintis užsienio valiuta.

Kainą prognozuoti sunku

„Ober- Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis tvirtina, kad dabar prognozuoti būsto kainos pokyčius, net ir esant neramumams pasaulinėse rinkose nėra paprasta. Tačiau neverta tikėtis tokio didelio – maždaug 40 proc. - nuosmukio, kaip buvo prieš kelerius metus.

„Būstas šiuo metu gerokai įperkamesnis, bankai tikrai geriau pasiruošę galimoms naujoms negandoms, tad drastiškesnių kainų pokyčių, net ir užklupus naujai ekonominei krizei, tikrai neprognozuočiau“, - DELFI sakė S. Vagonis. Anot jo, pastebimesnės įtakos LB naujosios taisyklės neturės.

„Nors ir krizės grėsmė yra, turto nuvertėjimo rizika nėra didelė, todėl žmonėms besieškantiems būsto nereiktų panikuoti, o žvalgytis jiems tinkamų variantų. Vėlgi - praėjusi krizė parodė, kad sumažėjus paklausai – sumažėja kainos, tačiau sumažėja ir pasiūla, todėl pasirinkimo galimybės tokiu atveju tampa labiau ribotos.

Todėl, jei žmogus turi poreikių ir realių finansinių galimybių įsigyti būstą ir yra įsitikinęs, kad pablogėjus jo šeimos finansinei situacijai, būstas netaps našta – sakyčiau, kad šiuo metu vis dar palankus metas įsigyti būstą.

Tačiau žmonėms neturintiems pastovių pajamų, tvirtos padėties darbo rinkoje, neturintiems santaupų rezervo – iš tikro rekomenduočiau atsižvelgti, kad situacija artimoje ateityje nėra lengvai prognozuojama“, - kalbėjo S.Vagonis.

DELFI rašė, kad visoje Lietuvoje krizės metais nuperkama apie 90 proc. būsto be būsto paskolos , Vilniuje tokia dalis sudaro 60 proc. Tačiau Lietuvoje vis dar yra projektų, kur teikiama ir iki 100 proc. būsto vertės.